Aukšto ir žemo kraujospūdžio (spaudimo) simptomai: požymiai, skaičiai ir kada veikti

Aukštas kraujospūdis retai sukelia blogą savijautą, o žemas – dažnai. Štai kaip pasireiškia kiekvienas iš jų, ką reiškia jūsų rodmenys ir kurie požymiai negali laukti.

Atnaujinta · Šaltiniai

Trumpas atsakymas

Kokie aukšto ir žemo kraujo spaudimo simptomai?

Aukštas kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl vienintelis būdas sužinoti – jį pamatuoti; kai jis labai aukštas, gali skaudėti galvą, susilieti vaizdas ar skaudėti krūtinę. Žemas kraujospūdis, mažesnis nei 90/60, dažniau pasireiškia galvos svaigimu ar apsvaigimu atsistojus, pykinimu, neryškiu matymu, silpnumu, sumišimu ar alpimu.

Informacija apie sveikatą, o ne medicininė konsultacija. Gydytojas mato visą jūsų sveikatos vaizdą, tad klauskite jo apie savo rezultatą.

Palyginimas

Aukštas ir žemas kraujospūdis: kuo skiriasi požymiai

Aukštas kraujospūdis dažniausiai nejuntamas ir kenkia per daugelį metų. Žemas kraujospūdis dažnai būna nepavojingas, bet paprastai save išduoda, ypač kai atsistojate.

Ką pastebiteAukštas kraujospūdisŽemas kraujospūdis
Rodmuo140/90 ar daugiau gydymo įstaigoje (135/85 namuose); JAV rekomendacijose riba – 130/80Mažiau nei 90/60
Dažniausias pojūtisDažniausiai jokioGalvos svaigimas ar apsvaigimas, ypač atsistojus
GalvaGalvos skausmai, daugiausia kai spaudimas labai aukštasKai kuriems žmonėms skauda galvą
AkysNeryškus matymas, daugiausia kai spaudimas labai aukštasAtsistojus aptemsta ar susilieja vaizdas
Širdis ir krūtinėKrūtinės skausmas, kai spaudimas labai aukštasDažnas širdies plakimas ar virpėjimo pojūtis
AlpimasRetaiAlpimas ar beveik nualpimas
Dažnos priežastysAmžius, šeimos istorija, druska, svoris, alkoholis, rūkymas, ilgalaikis stresasGreitas atsistojimas, skysčių trūkumas organizme, kai kurie vaistai, nėštumas, labai gera fizinė forma
Didžiausias pavojusInfarktas, insultas ir inkstų liga per daugelį metųGriuvimai ir sužalojimai; staigus kritimas gali reikšti šoką

Gera savijauta nereiškia, kad jūsų kraujospūdis normalus. Vienintelis būdas sužinoti – pamatuoti, o vienas matavimas savaime nėra diagnozė.

Kraujospūdžio simptomų sąrašas

Pažymėkite, kas jums tinka. Kortelė parodys, ar jūsų atsakymai labiau rodo aukštą, ar žemą kraujospūdį. Niekas neišsaugoma ir niekur nesiunčiama.

Kraujospūdžio simptomų sąrašas

Pažymėta 0 iš 14

Aukšto kraujospūdžio užuominos0/6
Žemo kraujospūdžio požymiai0/8

Pažymėkite viską, kas jums tinka. Atminkite, kad aukštas kraujospūdis dažniausiai nesukelia jokių simptomų, todėl matavimas svarbesnis už bet kokį sąrašą.

Šis sąrašas sugrupuoja simptomus, kad gydytojui būtų lengviau įvertinti. Jis negali diagnozuoti aukšto ar žemo kraujospūdžio: tai gali tik matavimas, o aukštas kraujospūdis dažnai visai nesukelia simptomų.

Ką reiškia kraujospūdžio skaičiai?

Kraujospūdžio rodmuo susideda iš dviejų skaičių, pavyzdžiui, 120/80, matuojamų gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg):

  • Viršutinis skaičius (sistolinis) – didžiausias spaudimas arterijose, kai širdis susitraukia.
  • Apatinis skaičius (diastolinis) – mažiausias spaudimas, kai širdis atsipalaiduoja tarp susitraukimų.

Svarbu, jei aukštas bent vienas iš jų. JK ir JAV rekomendacijose ribos nubrėžtos šiek tiek skirtingai:

Rodmuo (mmHg)JK (NHS)JAV (American Heart Association)
Mažiau nei 90/60ŽemasŽemas
Nuo 90/60 iki 119/79SveikasNormalus
Nuo 120/80 iki 139/89Aukštesnis už idealų: tikrinkite dažniauPadidėjęs (nuo 120 iki 129 ir mažiau nei 80) arba 1 stadija (nuo 130 iki 139 arba nuo 80 iki 89)
140/90 ar daugiauAukštas (135/85 ar daugiau namų aparatu)2 stadija
Daugiau nei 180/120Labai aukštas: tą pačią dieną kreipkitės patarimoSunkus; jei yra simptomų – skubi būklė

Gydytojas pasakys, koks tikslas taikomas jums. Tikslai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, cukrinio diabeto, inkstų ligos ir nėštumo.

Kokie aukšto kraujospūdžio simptomai?

Dažniausiai jokių. Aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija) yra labai dažnas, ir daug žmonių juo serga metų metus apie tai nežinodami. Todėl jis dažnai vadinamas tyliąja liga.

Retai ir dažniausiai tik kai spaudimas labai aukštas, jis gali sukelti:

  • galvos skausmą
  • neryškų matymą
  • krūtinės skausmą

Daug kas tiki, kad aukštą spaudimą galima pajusti iš veido paraudimo, kraujavimo iš nosies ar įtampos, tačiau tai nėra patikimi požymiai. Gera savijauta nereiškia, kad jūsų kraujospūdis normalus.

Kada tai skubi būklė: rodmuo daugiau nei 180/120 kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, nugaros skausmu, tirpimu, silpnumu, regėjimo pokyčiu ar sunkumu kalbėti gali reikšti širdies, smegenų, inkstų ar akių pažeidimą. Skambinkite vietiniu skubios pagalbos numeriu. Jei rodmuo toks aukštas, bet nė vieno iš šių simptomų nėra, palaukite minutę ir pamatuokite dar kartą; jei jis vis dar toks aukštas, tą pačią dieną susisiekite su savo gydytoju.

Kokie žemo kraujospūdžio simptomai?

Žemas kraujospūdis (hipotenzija) – tai rodmuo, mažesnis nei 90/60. Daug žmonių, ypač jaunų, sportiškų suaugusiųjų, turi žemus rodmenis ir jaučiasi visiškai gerai. Dėmesio reikia tik tada, kai jis sukelia simptomų, pavyzdžiui:

  • galvos svaigimą ar apsvaigimą
  • pykinimą
  • neryškų matymą
  • silpnumą ar didelį nuovargį
  • sumišimą
  • alpimą

Jei simptomai atsiranda atsistojus ar greitai pakeitus kūno padėtį, tai vadinama ortostatine (posturaline) hipotenzija. Ji dažnesnė vyresniems žmonėms, o kai kuriems pasireiškia gausiai pavalgius.

Kada tai skubi būklė: staigus kritimas su šalta, lipnia, išblyškusia oda, dažnu paviršutinišku kvėpavimu, silpnu dažnu pulsu ar sumišimu gali būti šokas dėl gausaus kraujavimo, sunkios infekcijos (sepsio) ar sunkios alerginės reakcijos. Skambinkite vietiniu skubios pagalbos numeriu.

Kas sukelia aukštą ir žemą kraujospūdį?

Aukštas kraujospūdis dažnai neturi vienos priežasties. Tikimybę didina:

  • vyresnis amžius ir artimi giminaičiai, turintys aukštą kraujospūdį
  • Pietų Azijos, juodaodžių afrikiečių ar juodaodžių Karibų kilmė
  • mityba, kurioje daug druskos, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas
  • rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ir daug kofeino
  • ilgalaikis stresas
  • kitos ligos, ypač inkstų liga ir cukrinis diabetas, bei kai kurie vaistai

Žemą kraujospūdį gali sukelti:

  • greitas atsistojimas, ilgas stovėjimas ar ilgas gulėjimas lovoje
  • skysčių trūkumas organizme, pavyzdžiui, dėl vėmimo, viduriavimo ar karšto oro
  • kai kurie vaistai, įskaitant vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, širdies ligų, Parkinsono ligos ir depresijos, bei šlapimą varantys vaistai (diuretikai)
  • nėštumas, širdies ligos su lėtu širdies plakimu ar vožtuvo sutrikimu, sumažėjusi skydliaukės veikla, cukrinis diabetas ir mažakraujystė
  • tiesiog gera fizinė forma arba iš tėvų paveldėtas polinkis

Nenutraukite ir nekeiskite paskirto vaisto savarankiškai. Jei manote, kad jis sukelia galvos svaigimą, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.

Kaip teisingai pasimatuoti kraujospūdį?

Kraujospūdį galite pasimatuoti daugumoje vaistinių, gydymo įstaigoje ar pas šeimos gydytoją arba namų aparatu su manžete ant žasto.

Kad rodmeniu galėtumėte pasitikėti:

  • Pirmiausia 5 minutes pailsėkite sėdėdami, atrėmę nugarą ir pėdas padėję ant grindų.
  • Per 30 minučių iki matavimo nevartokite kofeino, nerūkykite ir nesportuokite.
  • Ranką padėkite ant stalo širdies lygyje, manžetę uždėkite ant plikos odos.
  • Pamatuokite 2 kartus minutės intervalu ryte ir vakare, kelias dienas iš eilės, ir užsirašykite rodmenis.
  • Jei svaigsta galva, pamatuokite ir pastovėję 1 minutę.

Vienas aukštas rodmuo nėra diagnozė. Kraujospūdis pakyla dėl jaudulio, skausmo, fizinio krūvio ir kavos. Gydytojai diagnozę patvirtina pagal skirtingomis dienomis atliktus matavimus, matavimus namuose arba aparatu, nešiojamu 24 valandas.

Kaip dažnai: nuo 40 metų – bent kas 5 metus, jei rodmenys sveiki, ir dažniau, jei jie buvo padidėję arba sergate cukriniu diabetu, inkstų ar širdies liga. Nėštumo metu kraujospūdis matuojamas kiekvieno nėščiosios vizito metu.

Kaip gydoma ir ką galite padaryti patys?

Esant aukštam kraujospūdžiui, net nedidelis jo sumažinimas mažina infarkto, insulto ir inkstų ligos riziką:

  • Valgykite mažiau druskos, daugiau vaisių ir daržovių, palaikykite sveiką svorį.
  • Judėkite: siekite bent 150 minučių per savaitę, pavyzdžiui, sparčiai vaikščiodami.
  • Mažiau vartokite alkoholio ir kofeino ir meskite rūkyti.
  • Vaistai: daugeliui žmonių reikia ir tablečių. Kurį vaistą ir kiek vartoti, sprendžia gydytojas. Vartokite juos net ir gerai jausdamiesi, nenutraukite ir nepraleiskite dozių be gydytojo patarimo.
  • Kai kurie vaistai nuo peršalimo ir gripo bei priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo gali didinti kraujospūdį: prieš juos vartodami pasitarkite su vaistininku.

Esant žemam kraujospūdžiui, kuris sukelia simptomų:

  • Kelkitės lėtai: iš gulimos padėties pirmiausia atsisėskite, tada atsistokite.
  • Gerkite pakankamai vandens, nebent gydytojas liepė riboti skysčius.
  • Valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
  • Venkite ilgai stovėti vietoje ir staigiai lenktis.
  • Jei priežastis gali būti vaistas, gydytojas gali jį peržiūrėti. Dažniausiai padeda pagrindinės priežasties gydymas; vaistų kraujospūdžiui pakelti reikia retai.

Kartu su aukštu rodmeniu dažnai atliekamas kraujo tyrimas cholesteroliui, cukrui kraujyje (HbA1c) ir inkstų veiklai įvertinti, nes nuo jų priklauso bendra širdies ligų rizika.

Kada kreiptis į gydytoją

Užsiregistruokite vizitui

  • Rodmuo 140/90 ar daugiau vaistinėje ar gydymo įstaigoje arba 135/85 namuose ne vieną dieną: per kelias savaites apsilankykite pas šeimos gydytoją.
  • Rodmuo daugiau nei 180/120 be jokių kitų simptomų: palaukite minutę ir pamatuokite dar kartą, o jei jis vis dar toks aukštas, tą pačią dieną susisiekite su savo gydytoju.
  • Pasikartojantys galvos skausmai, neryškus matymas ar tai atsirandantis, tai praeinantis krūtinės skausmas kartu su aukštu rodmeniu: per parą kreipkitės į gydytoją patarimo.
  • Pasikartojantis galvos svaigimas ar alpimas: per vieną–dvi savaites apsilankykite pas šeimos gydytoją, o jei griuvote ar susižeidėte – anksčiau.
  • Svaigsta galva pradėjus vartoti ar pakeitus vaistą nuo kraujospūdžio: per kelias dienas pasitarkite su gydytoju ar vaistininku ir nenutraukite jo vartojimo savarankiškai.
  • Esate nėščia ar per pastarąsias kelias savaites gimdėte ir jaučiate stiprų galvos skausmą, turite regėjimo sutrikimų, skausmą po šonkauliais ar staiga patino veidas, rankos ar pėdos: nedelsdami kreipkitės į gimdymo skyrių ar gydytoją.

Nedelsdami kvieskite skubią pagalbą (skambinkite vietiniu skubios pagalbos numeriu), jei žmogus:

  • jaučia krūtinės skausmą ar spaudimą, ypač plintantį į ranką, kaklą, žandikaulį ar nugarą, arba kartu su prakaitavimu, pykinimu ar dusuliu
  • pajunta staigų veido, rankos ar kojos silpnumą ar tirpimą, jam sunku kalbėti ar matyti arba staiga labai stipriai skauda galvą
  • turi rodmenį daugiau nei 180/120 kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, nugaros skausmu, tirpimu, silpnumu, regėjimo pokyčiu ar sunkumu kalbėti
  • nualpo ir neatsigauna iki galo arba nualpo kartu su krūtinės skausmu ar labai dažnu ar labai lėtu širdies plakimu
  • patiria staigų kraujospūdžio kritimą su šalta, lipnia, išblyškusia oda, dažnu paviršutinišku kvėpavimu ar sumišimu, ypač jei kraujuoja, serga sunkia infekcija ar ištiko alerginė reakcija

Daugumą aukštų ir žemų rodmenų galima ramiai aptarti per įprastą vizitą pas gydytoją. Šie požymiai yra išimtys, kurios negali laukti.

Neramina rodmuo ar nepaaiškinami galvos svaigimo epizodai? Aptarkite tai.

Saluvo išklauso, kaip jaučiatės, jūsų pačių žodžiais ir kalba, užduoda tinkamus papildomus klausimus ir pasako, į kurį gydytoją kreiptis ir per kiek laiko. Jis taip pat gali per WhatsApp priminti išgerti vaistus nuo kraujospūdžio.

Klausti apie savo simptomus

Pradėti galima nemokamai. Apibūdinkite, ką jaučiate, savais žodžiais ir savo kalba.

Dažni klausimai

  • Dažniausiai jokių: dauguma žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį, jaučiasi visiškai gerai, todėl jis dažnai metų metus lieka nepastebėtas. Kai spaudimas labai aukštas, gali skaudėti galvą, susilieti vaizdas ar skaudėti krūtinę. Rodmuo daugiau nei 180/120 kartu su krūtinės skausmu, dusuliu, tirpimu, silpnumu, regėjimo pokyčiais ar sunkumu kalbėti yra skubi būklė.

  • Galvos svaigimas ar apsvaigimas, ypač atsistojus, pykinimas, neryškus matymas, silpnumas ar nuovargis, sumišimas ir alpimas. Žemas kraujospūdis – tai rodmuo, mažesnis nei 90/60. Daug žmonių, turinčių žemus rodmenis, neturi jokių simptomų ir jiems nereikia gydymo; jis svarbus tada, kai dėl jo svaigsta galva ar alpstate.

  • NHS sveiku laiko kraujospūdį nuo 90/60 iki 120/80, o American Heart Association normaliu laiko mažesnį nei 120/80. Pagal JK rekomendacijas rodmuo 140/90 ar daugiau gydymo įstaigoje arba 135/85 namuose yra aukštas; JAV rekomendacijose 130/80 jau laikomas 1 stadija. Gydytojas pasakys, koks tikslas taikomas būtent jums.

  • Gali, bet dažniausiai tik kai spaudimas labai aukštas. Įprastas aukštas kraujospūdis paprastai galvos skausmo nesukelia, todėl tai, kad galva neskauda, nereiškia, jog jūsų kraujospūdis normalus. Esant staigiam, stipriam galvos skausmui, ypač kartu su labai aukštu rodmeniu, regėjimo pokyčiais, silpnumu ar sumišimu, reikia skubios pagalbos.

  • Rodmuo daugiau nei 180/120 yra labai aukštas. Jei kartu jaučiate krūtinės skausmą, dusulį, nugaros skausmą, tirpimą, silpnumą, pakito regėjimas ar sunku kalbėti, skambinkite vietiniu skubios pagalbos numeriu. Jei šių simptomų nėra, palaukite minutę, pamatuokite dar kartą ir, jei rodmuo vis dar toks aukštas, tą pačią dieną susisiekite su gydytoju.

  • Ramiai pasėdėkite 5 minutes ir pamatuokite dar kartą: jaudulys, skausmas, kava ir fizinis krūvis laikinai jį padidina. Jei jis išlieka aukštas, užsirašykite rodmenis ir apsilankykite pas gydytoją. Jei jis didesnis nei 180/120 ir yra simptomų, pavyzdžiui, krūtinės skausmas ar silpnumas, skambinkite skubios pagalbos numeriu. Nevartokite papildomų dozių ar kito žmogaus vaistų.

  • Iš karto atsisėskite ar atsigulkite ir, jei galite, pakelkite kojas. Jei nevemiate, išgerkite šiek tiek vandens, o kai pasijusite geriau, kelkitės lėtai. Jei žmogus nualpo ir neatsigauna iki galo arba jaučia krūtinės skausmą, labai dažną ar lėtą širdies plakimą ar jo oda šalta ir lipni, skambinkite vietiniu skubios pagalbos numeriu.

  • Dažniausiai ne. Daug kas tiki, kad aukštą spaudimą atpažįsta iš veido paraudimo, įtampos ar tvinkčiojančios galvos, tačiau šie pojūčiai nėra patikimi požymiai. Vienintelis būdas sužinoti savo kraujospūdį – jį pamatuoti; daugumoje vaistinių ar namų aparatu tai užtrunka porą minučių.

  • Abu. Jei aukštas bent vienas skaičius, tai jau aukštas kraujospūdis. Vyresniems nei 50 metų žmonėms viršutinis (sistolinis) skaičius daugiau pasako apie širdies ligų ir insulto riziką, nes su amžiumi standėjant arterijoms jis linkęs kilti. Gydytojas vertina abu skaičius kartu su kitais jūsų rizikos veiksniais.

  • Stresas ir nerimas trumpam padidina kraujospūdį, todėl jaudinantis išmatuotas rodmuo gali būti aukštesnis nei įprastai. NHS ilgalaikį stresą taip pat nurodo kaip vieną iš veiksnių, didinančių aukšto kraujospūdžio tikimybę. Matuokite būdami ramūs ir pailsėję, matavimą pakartokite skirtingomis dienomis.

  • Dažniausiai ne. Žemi rodmenys be simptomų dažnai yra geros sveikatos ženklas. Jis svarbus, kai sukelia galvos svaigimą ar alpimą, nes griūvant galima susižeisti, arba kai jį sukelia kas nors kita, pavyzdžiui, skysčių trūkumas ar vaistas. Staigus kritimas su šalta, lipnia oda ir sumišimu gali būti šokas – tai skubi būklė.

  • Nuo 40 metų – bent kas 5 metus, jei rodmenys sveiki, kaip pataria NHS, ir dažniau, jei jie buvo padidėję ar sergate cukriniu diabetu, inkstų ar širdies liga. Jei gydotės nuo aukšto kraujospūdžio, laikykitės gydytojo plano. Aiškiausią vaizdą duoda kelias dienas ryte ir vakare atlikti matavimai namuose.

  • Aukštas kraujospūdis nėštumo metu gali būti preeklampsijos požymis. Skubiai kreipkitės pagalbos, jei jaučiate stiprų nepraeinantį galvos skausmą, turite regėjimo sutrikimų, pavyzdžiui, neryškų matymą ar žybsėjimus akyse, skausmą po šonkauliais, staiga patino veidas, rankos ar pėdos arba jaučiatės labai blogai. Nedelsdami kreipkitės į gimdymo skyrių ar gydytoją.

Naudingi tyrimai

Tinklaraštis

Šaltiniai

  1. NHS: High blood pressure
  2. NHS: Low blood pressure (hypotension)
  3. NHS: Blood pressure test
  4. NHS: Pre-eclampsia
  5. American Heart Association: Understanding blood pressure readings
  6. American Heart Association: When to call 911 about high blood pressure
  7. American Heart Association: Low blood pressure

Atnaujinta . Informacija apie sveikatą, o ne medicininė konsultacija. Gydytojas mato visą jūsų sveikatos vaizdą, tad klauskite jo apie savo rezultatą.