Šlapimo rūgštis yra atliekų medžiaga. Organizmas ją gamina skaidydamas purinus – natūralias medžiagas, esančias jūsų pačių ląstelėse ir kai kuriuose maisto produktuose bei gėrimuose. Paprastai ji ištirpsta kraujyje, o inkstai ją pašalina su šlapimu.
Ji kaupiasi, kai organizmas jos pagamina per daug arba inkstai jos pašalina per mažai. Padidėjęs jos kiekis vadinamas hiperurikemija. Tai dažna, ir daugeliui žmonių, kurių šlapimo rūgšties kiekis didelis, tai niekada nesukelia jokių problemų.
Tačiau kai kiekis ilgai išlieka didelis, šlapimo rūgštis gali sudaryti mažyčius, adatos formos kristalus sąnariuose, aplink juos ir inkstuose. Būtent šie kristalai ir sukelia simptomus: podagrą sąnariuose ir inkstų akmenis.
Kas laikoma padidėjusiu kiekiu? Kiekviena laboratorija atsakyme nurodo savo normos ribas, o iki menopauzės moterų rodikliai paprastai šiek tiek mažesni nei vyrų. Riba, kuria pagal JK rekomendacijas remiasi gydytojai, yra 360 micromol/L (6 mg/dL): jei kiekis toks ar didesnis, žmogui su simptomais podagra labiau tikėtina, o gydant podagrą siekiama, kad kiekis būtų mažesnis už šią ribą. Vienetams palyginti: 1 mg/dL yra maždaug 60 micromol/L.



